Bendrosios erdvės daugiabutyje: kaip jos kuria būsto vertę?
Renkantis būstą dažniausiai pirmiausia vertinamas pats apartamentas – jo plotas, planas, vaizdas pro langus ar apdaila.
Tačiau kasdien žmogus gyvena ne tik už savo durų.
Jis į pastatą įeina per vestibiulį, juda laiptine ar liftu, naudojasi požemine automobilių aikštele, kiemu, bendromis patalpomis. Todėl bendrosios erdvės tampa ne papildoma projekto detale, o dalimi kasdienės gyvenimo patirties.
Premium segmente jų kokybė ypač svarbi ir dėl kitos priežasties – būtent jos dažnai parodo, ar aukštas projekto standartas išlaikytas visame pastate, o ne tik parduodamuose apartamentuose.
Kodėl bendrosios erdvės tapo svarbia būsto kokybės dalimi?
Anksčiau daugiabučio bendrosios erdvės dažnai buvo suvokiamos pirmiausia funkciškai – kaip vieta patekti iš gatvės į butą.
Šiandien požiūris keičiasi.
Kai kuriuose gyvenamuosiuose projektuose atsiranda daugiau papildomų funkcijų – darbo, poilsio, sporto ar bendruomenės erdvių.
Tačiau lygiagrečiai ryškėja ir kita kryptis: svarbu ne tai, kiek funkcijų pastate galima išvardyti, o kaip kokybiškai sukurtos erdvės, kuriomis gyventojas naudojasi kiekvieną dieną.
Reikšmę turi medžiagos, apšvietimas, proporcijos, akustika, judėjimo logika ir santykis su aplinka.
„Bendrosios erdvės šiandien yra viena labiausiai nuvertinamų, tačiau realiai vertę kuriančių projekto dalių. Žmogus kasdien gyvena ne tik savo apartamentuose – jis nuolat juda per visą pastatą“, – sako NT plėtros bendrovės DOMÉ vadovė Inga Navickaitė.
Kodėl premium projekte svarbi viso pastato kokybė?
Aukštos klasės projekte prabangus apartamentas ir vidutiniškai įrengta laiptinė kuria akivaizdų kontrastą.
Todėl premium būsto kokybę prasminga vertinti kaip visumą.
Nuo momento, kai gyventojas įvažiuoja į požeminę aikštelę arba įžengia į kiemą, iki akimirkos, kai atidaro savo apartamentų duris, pastatas turėtų išlaikyti tą pačią architektūrinę ir kokybės logiką.
„Žygimantų 12“ bendrosioms erdvėms buvo skirta apie 1,4 mln. Eur investicijų.
Jos apėmė ne tik reprezentacines zonas, bet ir medžiagas, apšvietimą, judėjimo patogumą, požeminę aikštelę bei smulkias detales, su kuriomis gyventojas kontaktuoja kasdien.
Žygimantų 12 bendrosios erdvės įvertintos profesionalų
„Žygimantų 12“ bendrųjų erdvių interjeras sulaukė ir profesionalų pripažinimo.
Apdovanojimuose „Metų interjeras / Auksinė paletė’25“ projekto bendrosios erdvės buvo išrinktos geriausiu visuomeniniu interjeru.
Vertinant projektą išskirta minimalistinė prabanga, medžiagiškumas ir nuoseklus interjero santykis su pastato architektūra.
Šis įvertinimas svarbus ne tik kaip dizaino apdovanojimas.
Jis parodo ir platesnį principą: bendrosios gyvenamojo pastato erdvės gali būti projektuojamos tokiu pačiu dėmesiu kaip viešbučio, privataus klubo ar kito aukštos kokybės interjero erdvės.
Architektūra prasideda nuo vietos
„Žygimantų 12“ architektūrinį projektą kūrusios „Architektūros kūrybinės grupės“ vadovas Remigijus Bimba pabrėžia, kad projekto sprendimus stipriai veikė jo vieta.
Kompleksas įsikūręs vienoje jautriausių Vilniaus vietų – Senamiesčio ir centro sandūroje, prie Neries.
Todėl architektūra negalėjo būti kuriama kaip nuo konteksto nepriklausomas objektas.
„Projektas turėjo reaguoti į istorinę aplinką, panoramas, pakrantės užstatymo pobūdį ir paveldo apsaugos reikalavimus“, – sako R. Bimba.
Projektavimo metu buvo koreguojamas pastatų aukštingumas, aiškiau skaidomi korpusai ir ieškoma sprendimų, leidžiančių išlaikyti Senamiesčio panoramų svarbą.
Vieta čia tapo ne fonu, o viena pagrindinių architektūrinės kalbos formavimo sąlygų.
Kontekstas tęsiasi ir viduje
Architektūrinė logika nesibaigė fasadu.
Istoriniai pastato rūsiai buvo išsaugoti ir integruoti į projektą, kiemo erdvėje numatytas želdinimas, o bendrųjų zonų medžiagos pasirinktos taip, kad papildytų bendrą pastato charakterį.
Tai ypač svarbu istoriniame miesto centre, kur nauja architektūra turi veikti kartu su jau egzistuojančiu miesto sluoksniu.
Toks požiūris leidžia kurti ne stilizuotą „istorinį“ interjerą, o šiuolaikinę erdvę, kuri gerbia savo vietą.
Tik 54 apartamentai – ir bendrųjų erdvių mastelis kitoks
Bendrųjų erdvių patirtį lemia ne tik dizainas, bet ir tai, kiek žmonių jomis naudojasi.
„Žygimantų 12“ sudaro tik du korpusai po 27 apartamentus.
Toks mastelis leidžia bendrąsias erdves projektuoti kitaip nei dideliame kelių šimtų būstų komplekse.
Judėjimo srautai mažesni, aplinka ramesnė, o santykis tarp privačios ir bendros erdvės tampa aiškesnis.
„Projektas orientuotas ne į maksimalų vienetų skaičių, o į kokybišką gyvenimo scenarijų“, – sako R. Bimba.
Kokybė matoma ten, kur nėra dekoracijų
„Žygimantų 12“ bendrųjų erdvių interjerą kūrusi architektūros studija HEIMA daug dėmesio skyrė vietoms, kuriose nėra galimybės kokybę sukurti baldais ar dekoracijomis.
Laiptinėse, holuose ar liftų zonose pagrindinį vaidmenį atlieka pačios medžiagos.
HEIMA architektas Povilas Daugis sako, kad buvo pasirinkti nesenstantys sprendimai ir natūralios, gražiai senstančios medžiagos.
Gyventojus pasitinka žalvarinės durų rankenos ir porankiai, klasikinės durys, Australijos eukalipto bei alyvmedžio raštai.
„Žmogus į namus kasdien grįžta tuo pačiu keliu – praeina laiptinę, paliečia porankį, paspaudžia durų skambutį. Norėjome, kad visi šie elementai būtų kokybiški ir malonūs liesti“, – sako P. Daugis.
Kodėl premium interjere svarbu, kaip medžiagos sensta?
Kokybiška medžiaga nebūtinai turi atrodyti nauja amžinai.
Kai kurios medžiagos vertę įgauna būtent su laiku.
Vienas iš tokių pavyzdžių – žalvaris.
Jis natūraliai oksiduojasi ir tamsėja, o dažnai liečiamose vietose paviršius nusitrina ir išryškėja natūrali metalo spalva.
Toks senėjimas nėra trūkumas.
Priešingai – jis suteikia medžiagai charakterio ir leidžia erdvei keistis natūraliai, o ne tiesiog dėvėtis.
Ilgaamžiškumas premium projekte todėl reiškia ne tik atsparumą, bet ir gebėjimą gražiai senti.
Net požeminė automobilių aikštelė yra projekto patirties dalis
Bendrosios erdvės nėra vien reprezentacinis vestibiulis.
Kasdieniam gyvenimui ne mažiau svarbios ir tos vietos, kurių reklaminėse nuotraukose dažnai nesimato.
Viena jų – požeminė automobilių aikštelė.
„Žygimantų 12“ joje daug dėmesio skirta aiškiai judėjimo logikai, šviesesnėms dangoms ir orientacijai erdvėje.
Tai paprasti sprendimai, tačiau būtent tokios detalės kiekvieną dieną daro įtaką tam, kaip patogu naudotis pastatu.
Premium kokybė prasminga tik tuomet, kai ji jaučiama ne vien reprezentacinėse vietose.
Ar bendrosios erdvės gali turėti įtakos būsto vertei?
Tiesiogiai įvertinti, kokią konkrečią kainos dalį sukuria laiptinės ar kiemo kokybė, sudėtinga.
Tačiau jos veikia bendrą projekto suvokimą.
Jeigu bendrosios erdvės greitai nusidėvi, praranda estetiką ar po kelerių metų atrodo gerokai prasčiau nei pardavimo metu, tai neišvengiamai veikia ir viso pastato įvaizdį.
Premium segmente tai ypač svarbu.
„Ilgalaikę NT vertę lemia ne tik lokacija ar apartamentų planas, bet ir tai, kaip visas projektas atrodo bei jaučiasi po kelių ar keliolikos metų“, – sako I. Navickaitė.
Todėl investicija į bendrąsias erdves nėra vien estetikos klausimas.
Tai investicija į ilgalaikį pastato kokybės suvokimą.
Nuo funkcijų kiekio – prie jų kokybės
Ateityje gyvenamuosiuose projektuose tikėtina matysime dar daugiau darbo, poilsio ir bendruomenės erdvių.
Tačiau premium segmente svarbiausias klausimas bus ne jų skaičius.
Svarbiau, ar jos iš tiesų reikalingos ir ar sukurtos kokybiškai.
Gera bendroji erdvė neturi nuolat priminti apie save.
Ji tiesiog leidžia patogiai judėti, suteikia privatumo, ramybės ir kuria nuoseklų jausmą nuo pirmojo žingsnio į pastatą iki apartamentų durų.
Žygimantų 12 galima įvertinti gyvai
„Žygimantų 12“ jau pastatytas, todėl bendrųjų erdvių kokybę galima įvertinti ne iš vizualizacijų.
Galima pamatyti medžiagas, apšvietimą, kiemą, laiptines, liftus, automobilių aikštelę ir tai, kaip visos šios erdvės veikia kartu.
Kviečiame į individualią „Žygimantų 12“ apartamentų ir projekto erdvių apžiūrą.